Straipsniai

Krizės šeimoje: kaip jas spręsti?

2015-06-25
Straipsniai

Straipsnį parengė KAMKC prokektų koordinatorė Naura Daukšienė

 

Šiuo metu, kai visuomenėje vyksta aktyvios diskusijos apie pačią šeimos sampratą, svarbu suvokti, kad ir kokį šeimos modelį mes pripažinsime, tai bus visuomenės dalis. Šeima kaip institucija turi jai būdingas problemas, krizes. Krizė šeimą ištinka tada, kai įprastai pasirenkami problemų sprendimo būdai tampa neefektyvus. Dažniausiai tai susiję su įtampą keliančiomis aplinkybėmis: liga, neištikimybė, skirtingas požiūris į sutuoktinių įsipareigojimus, vaiko gimimas, finansinės problemos, tai atvejai, kurie tampa šeimyninių nesutarimų priežastimi.

 Tačiau dauguma priežasčių tėra tik lakmuso popierėlis, parodantis partnerių santykių  klaidas. Krizė šeimoje niekada neprasideda staiga ir netikėtai. Tai pasekmė sutuoktinių lūkesčių, kokia bus jų šeima, neatitikimo. Ne kartą esame girdėję sakant, kad šeima – tai diplomatijos ir kompromisų menas. Kai ši taisyklė šeimoje pamirštama, susiformuoja nuoskaudos ir konfliktai, kurie tampa nuolatiniu negatyvių emocijų srautu, nušluojančiu visą dviejų žmonių santykių darnumą. Šeima kaip dviejų žmonių sąjunga atsiranda iš požiūrių bendrumo: į vertybes, individualias kito žmogaus savybes, savęs suvokimą.Bet bėgantys metai keičia netik žmonių išvaizdą. Brandi 30-metė moteris gali labai skirtis nuo tos naivios 20-tės mergaičiukės, kurią jūs vedėte prieš 10 metų. Su nugyventais metais žmonės didina savo bagažą. Mūsų išgyvenimai, patirtys, išsimokslinimas, pasirinkta profesija yra priežastys, skatinančios daryti išvadas. Priklausomai nuo padarytų išvadų keičiasi ir mūsų vertybės. Kažkurios netenka savo prasmės, atsiranda naujos, formuojasi nauji siekiai.

Dėl šių pasikeitimų  gali atsirasti nesusikalbėjimai šeimoje. Net skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą šeimoje gali išprovokuoti krizę. Sakykim, vienas iš sutuoktinių mano, kad iš anksto būtina galvoti apie vaikų studijas ir tam kaupti lėšas. Jo supratimu, abu tėvai turi rūpintis šeimos finansiniu stabilumu. Norint gerinti finansinę padėtį, reikia tobulintis ir ieškoti savo karjeros galimybių. Kito sutuoktinio nuomone, egzistuoja bankai, kuriuose reikiamu metu vaikų studijoms bus galima paimti kreditą. Šeimos gerbuviu privalo rūpintis tas, kuriam geriau tai sekasi, antrasis turi rūpintis buitimi, vaikų auklėjimu. Akivaizdu, kad ši situacija neieškant kompromisų taps krizės priežastimi. Vienas iš sutuoktinių pasijus išnaudojamas dėl primestos finansinės atsakomybės, pasijus šeimos bankomatu, privalančiu išduoti pinigus. Vėliau šis suvokimas gali peraugti į visišką šeimos biudžeto kontrolę. Antrasis pasijus neįvertintas dėl kasdienybėje atliekamų buities darbų, ignoruojamas sprendimų priėmime, ilgainiui pasijus esantis sutuoktinio šešėlyje.

 

Atsiras interesų skirtumai – noras tobulėti, siekti naujų tikslų verčia gyventi aktyvų socialinį gyvenimą, keistis nuomonėmis. Buities darbai neturint kitų tikslų žmogų uždaro mažame namų pasaulyje, konkurencijos nebuvimas žmogų daro pasyvų, interesų ratas mažėja. Nuoskaudos kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė didėja, viduje paslėpdama meilę ir pagarbą, kuria dar taip neseniai jautėme savo mylimam žmogui. Akivaizdu, kad užsitęsus krizei partneriai jau nesugeba patys išspręsti užsisenėjusių problemų. Kai sustreikuoja mūsų širdis, einame pas kardiologą, prakiurusį dantį plombuojame pas odontologą. Tai kodėl atsiradus kiaurymei santykiuose su mylimu žmogumi nedrįstame kreiptis pagalbos į specialistus, gėdinamės, manydami, kad nedera šiukšlių nešti iš namų? Tačiau nesprendžiamos problemos savaime neišnyksta, tik gilėja, kol vieną dieną išgirstame arba patys ištariame frazę „ aš tavęs jau nemyliu ir nenoriu būti su tavimi“.

Kaune pagalbą krizės ištiktoms šeimoms teikia Kauno apskrities moterų krizių centras (KAMKC). Tai pavyzdys, kaip iš noro padėti kitiems ir nedidelės idėjos gimsta organizacija. jau 16 metų padedanti šeimoms, patiriančioms tarpusavio bendravimo sunkumus, ir moterims, patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje.

KAMKC yra nevyriausybinė organizacija, per savo gyvavimo metus įvykdžiusi apie 120  socialinių projektų, per daugiametę praktiką specialistai pagalbą suteikė daugiau nei 5000 asmenų. Šiame centre visos paslaugos teikiamos nemokamai.

Šiuo metu centras teikia kompleksinę pagalbą, kurią sudaro psichologo, teisininko, šeimos konsultanto, socialinio darbuotojo konsultacijos, tarpininkauja klientams bendraujant su kitomis institucijomis. KAMKC centro veikla neapsiriboja vien tik pagalba sutuoktiniams, organizacijoje dirba socialinė pedagogė. Specialistė padeda spręsti bendravimo sunkumus, iškylančius tarp tėvų ir vaikų. Konsultuoja vaikus, patiriančius emocinius išgyvenimus dėl šeimoje esančios krizės.Nuo 2011 m. įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, KAMKC dirba kaip specializuotos pagalbos centras.

Moterys, prieš kurias smurtauja šeimos nariai, patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus, nežinodamos, kaip elgtis su smurtautoju. Iš vienos pusės tai smurtautojas, bet tai ir aukai artimas žmogus, su kuriuo sieja emocinis ryšys, vaikai, bendra buitis. Šeimoje kurioje smurtaujamo aukomis tampa visi šeimos nariai: moteris kuri patiria skausmą ir patyčias, vaikai kurie priversti tai matyti ir dėl to patiriantys emocinius išgyvenimus luošinančius jų sveikatą, vyras nesugebantis kontroliuoti savo emocijų ir negalintis palaikyti emocinio ryšio su artimaisiais. Tokiu atveju  centro specialistai teikia kompleksine pagalbą. Nukentėjusiai teikiama psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo pagalbą. Smurtautojas už savo poelgius atsako įstatymo numatyta tvarka. Tačiau norint keisti smurtinį elgesį žmogui būtina psichologo pagalba. Smurtautojui suteikiama informacija apie Kauno apskrities vyrų krizių centrą kuriame pagalba teikiama vyrams.

Ir šiandiena išlieka aktuali senovės Romos imperatoriaus ir filosofo pasakyta mintis „Pakeisti savo nuomonę ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti klaidą, yra didesnė laisvė, negu atkakliai laikytis klaidos.“

 

Straipsnis parengtas vykdant  “Bendradarbiavimo ir finansinio savarankiškumo stiprinimo“ projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.



‹ Grįžti į straipsnius