Straipsniai

Geroms žinioms laiko nėra

2016-12-12
Straipsniai

Skurdas, smurtas ir nelaimės taip užvaldė visų dėmesį, kad prireikus rasti gerų, įkvepiančių pavyzdžių, tenka gerokai pasistengti. Su tokia realybe susidūrė Kauno apskrities moterų krizių centras, kai buvo nutarta apdovanoti šeimas, kurios gyvena darniai, atsakingai augina vaikus ir neraginamos veikia savo, bendruomenės ar viso miesto labui.

Trūksta pavyzdžių

„Mes dažniausiai bendraujame su tais, kuriems reikia skubios pagalbos. Konsultuojame ir palaikome žmones, išgyvenančius krizę ir ima atrodyti, kad gyvenančių laimingai beveik nebėra. Vis dažniau ir mūsų klientai klausia, ką reikėtų daryti, kad jų šeimos būtų laimingos? Supratome, kad labai trūksta įkvepiančių pavyzdžių. Kaip gyvena žmonės, kurie patys kuria savo laimę ir skleidžia ją aplinkui? Savo  vaikus auklėjame geru pavyzdžiu, skatindami jų motyvaciją, tai tikėjomės, kad ir suaugusius tai veiks teigiamai“, - sako Naura Daukšienė, Kauno apskrities moterų krizių centro vadovė.

Būtent todėl daugiau nei prieš trejus metus gimė idėja surasti Kaune gyvenančius ir jame aktyviai veikiančius žmones. Šiais metais, siekiant ieškoti pozityvo miesto gyvenimo realybėje ir jį skleisti, gimė projektas „Kauno miesto bendruomenių sutelktumo, pozityvios tėvystės skatinimas bei psichologinio raštingumo didinimas“, kurį ėmėsi finansuoti Kauno miesto savivaldybė.

Kauno apskrities moterų krizių centras, nuolat bendraujantis su seniūnijomis, paprašė jų talkos ir čia. Noriai į tokias paieškas atsiliepė miesto Žaliakalnio, Šančių, Šilainių, Gričiupio, Panemunės, Garliavos, Dainavos, Aleksoto bei Kauno rajono Raudondvario ir Šlieniavos seniūnijos.

Dar kartą paaiškėjo, kad paprašyti teigiamų pavyzdžių, dalies  seniūnijų darbuotojai, esantys arčiausiai vietos bendruomenių, suglumsta. Dažniausiai jiems reikia gerokai pagalvoti ar net specialiai paieškoti šeimų, kurios kažką gero ir gražaus veikia savo iniciatyva, neraginamos ir neskatinamos.

Lengva piktintis, sunku keisti

Lengviausia būtų tuo pasipiktinti, tačiau iki šiol valstybės pastangos dažniausiai nukreiptos į žmonių gelbėjimą, kai jie jau yra bėdoje. Sėkmingieji atsiduria už valstybės dėmesio lauko. Tačiau kiek tokie pozityvūs bei iniciatyvūs žmonės galėtų nuveikti jei tuo „užkrėstų“ aplinkinius? Taip yra tose šalyse, kurios jau daug seniau įvertino bendruomeniškumą. Jis nei atsiranda, nei vystosi, nei plinta savaime.

„Visada džiaugiamės žmonėmis, kuriems pavyko įveikti krizes, būtent tai yra mūsų darbo rezultatas. Tačiau šįsyk norėjome plačiau parodyti tuos, kurie natūralias gyvenimo etapų krizes bei sunkumus, kuriuos patiria kiekviena šeima, sugebėjo įveikti patys. Tuos, kuriuos sunkumai augino, o ne žlugdė.  Paaiškėjo, kad jų rasti nėra lengva. Kai radome, apsidžiaugėme, kad tarp jų daug gausių šeimų, kurios natūraliai susiduria su daugiau sunkumų. Būtent tėvų požiūris ir pastangos, jų turimas gyvenimo vaizdas nulėmė, kad auga įvairiapusiškai lavinami vaikai, suteikiantys daug džiaugsmo ne tik savo tėvams“, - sako šių metų šeimų šventės organizatorė, Kauno apskrities moterų krizių centro psichologė Rūta Zubinienė.  

Gausios, bet pavyzdinės

Dailės mokytojos Jurgitos ir dėstytojo Tado Žebrauskų šeimoje iš Aleksoto  yra septyni vaikai -  Ūla, Pajauta, Minija, Merkys , Joris, Uosis, Vasara. Ūla šiais metais baigs architektūros bakalauro studijas, Vilniaus dailės akademijoje. Pajauta studijuoja universitete Bulgarijoje, o mažiausioji Vasara – darželinukė.  Uosis-antrokas, Minija - penktokė, Joris-aštuntokas, Merkys - vienuoliktokas, visi vaikai mokosi Kauno dailės gimnazijoje. Dar visi moka groti kokiu nors muzikos instrumentu.  Šiemet jau vienuoliktą kartą Su Kauno Valdorfo mokyklos mokiniais Jurgita pakvietė  į  „Šviesos paveikslas Kauno miestui“.  Pirmaisiais  metais su mažaisiais mokiniais eidavo į mišką ir puošdavo takelius švieselėmis. Vėliau  buvo papuoštas Aleksoto kalnas, tai buvo šviečiantis angelas, drugelis, liaudiška saulutė.

Lina Šalučkienė ir Skirmantas Šalučka iš Šančių augina penkis vaikus, kurių vyriausiajam 11 metų, o mažiausiajai vos vieneri. Lina ir Skirmantas organizuoja  Šančių blusų turgelį, Atvelykio šventę.  Lina paauglių tėvams veda mokymus „Alfa“.

Žaliakalnio seniūnijoje gyvena Dariaus ir Raimondos Girčių šeima, auginantys šešis vaikus. Tėtis  ir mama vadovauja viešajai įstaigai  „Būsiu sveikas“, vyriausias sūnus Tadas mokosi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos baigiamojoje klasėje ir skina laurus obojininkų čempionatuose, jaunųjų atlikėjų konkursuose. Sesės dvynės Aušrinė ir Vakarė mokosi Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje ir laimi prizus plaukimo varžybose. Girčių šeimos komanda  - tėtis, Tadas, Aušrinė ir Vakarė dvejus metus tapo  čempionais Rūtos Meilutytės labdaros ir paramos fondo organizuojamose  šeimų estafečių varžybose.

Bendruomenių sielos

Rokuose, įsikūrusiuose Jiesios kraštovaizdžio draustinio prieglobstyje, daug gražios gamtos, tačiau visi žinome, kad ji džiugina kai sutvarkyta, prižiūrėta ir liūdina, kai apleista. Giedriaus ir Kamilės Šimkaičių šeimyna ne tik rengia parodas Rokų koplyčioje ir darželyje, jie inicijavo ir tvenkinio prieigos tvarkymą.

Šilainiuose tokias iniciatyvas rodo kelių kartų Sidaravičių-Miliūnų šeima. Rasa Sidaravičiūtė- Miliūnienė, jos vyras  Vygantas, dvi  dukrytės, Viltė ir Milda, jų močiutė Dalia Sidaravičienė su dviem suaugusiais sūnumis Sigitu ir Giedriumi yra rimta bendruomenės talkų, švenčių ir renginių jėga.

Eglė Krikštaponytė su sutuoktiniu Roku Pumpučiu augina 3 sūnus. Eglė – valstybės tarnautoja, Rokas - privačios įmonės regionų pardavimų vadovas. Šeima stengiasi kuo daugiau aktyvaus laiko praleisti kartu, ir kuo mažiau prie išmaniųjų technologijų. Daug važinėja dviračiais ,per metus numina apie 500 km. Tėvai žiemą mėgsta pirtį ir maudynes lediniame Nemune, galbūt šią žiemą pabandys įtraukti ir vaikus.

Gedas ir Gintarė Malinauskai rūpinasi intelekto negalią turinčių žmonių bendruomenės kūrimu.

 „Džiaugiamės gyvendami Raudondvaryje, nors dirbame Kaune. Vyrui  teko daug bendrauti su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią.  2010m. Gedui kilo idėja pradėti dienos centrą.  Iš pradžių tai buvo kelios savanorystės valandos per dieną "Šviesos dirbtuvėlėse" Kauno senamiestyje, vėliau peraugo į "Kauno Arkos bendruomenę", kurios būstinė yra Sargėnuose. Tai bendruomenė, veikianti kaip savaitinis dienos centras, kuriame 23 bičiuliai iš Kauno ir Kauno rajono, 6 savanoriai, 5 asistentai 5 dienas per savaitę kartu dirba, kuria, bendrauja, meldžiasi, dalinasi savo gyvenimu. Gedas yra išrinktas atstovauti bendruomenę kaip vadovas. Visa šeima dalyvaujame bendruomenės šventėse, išvykose, kartais pasikviečiame savaitgalio pietums į namus“, - pasakoja Gintarė.

Panašių, aktyvių, kūrybiškų  bei geranoriškų, šeimų mieste tikrai yra žymiai daugiau, tereikia atrasti, atidžiau apsižvalgius aplinkui. Šių šeimų vertybės gali tapti bendruomenių vertybėmis.  

 

Kauno apskrities moterų krizių centras



‹ Grįžti į straipsnius