Smurtas artimoje aplinkoje įtakoja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenimus, net jeigu jie ir nėra tiesioginiai smurto taikiniai. Tyrimai rodo, kad net 60 % vaikų, gyvenančių smurtinėje aplinkoje, patiria psichologinį poveikį: baimę, nerimą, kaltės jausmą ar net depresijos simptomus. Apie 40 % jų prisiima suaugusiųjų vaidmenis, rūpindamiesi jaunesniais broliais ar sesėmis, arba net tėvais. Vaikystėje išgyventas smurtas gali nulemti jų santykių modelius visam gyvenimui. Svarbu suprasti – smurtas šeimoje visada yra pavojus vaiko raidai ir emocinei sveikatai. Geriausia, ką galime padaryti vaikų labui – užtikrinti jiems saugią, ramią aplinką, nutraukiant santykius su smurtaujančiu asmeniu. Pateikiame Jūratės istoriją, kurioe įgarsintos dažniausios smurtiniuose santykiuose gyvenančių mamų mintys, išsakomos psichologo kabinete.
„Gyvenu dėl vaikų“ – bet ar jie dėl to laimingesni?
Jūratė į psichologą kreipėsi ketvirtą kartą. „Pirmą kartą lankiausi, kai gimė dukra. Skirtingai nei kitoms, man gimęs kūdikis neteikė jokio džiaugsmo. Atrodė, buvau bloga dukra, bloga žmona, o dabar būsiu ir bloga mama“ – pradėjo pasakojimą Jūratė. Balse buvo juntamas nusivylimas ir apatija. Rodėsi, ši tamsiaplaukė moteris, taip ir ėjo per gyvenimą visus šiuos metus niekaip negebėdama patenkinti kitų poreikių: mamos, vyro, vaikų... Su mama santykis taip ir nesusiklostė, net atvirkščiai – moterys tapo dar svetimesnės. Jas jungia tik Jūratės rūpinimasis mama: savaitgaliniai aplankymai, maisto pirkimas, o kadangi mama jau itin garbaus amžiaus, tai dar ir namų priežiūra. Vyras Jūratei niekada neskyrė daug dėmesio, „nejaučiau, kad jam rūpėčiau“. Išskyrus atvejus, kai pasigesdavo karštos vakarienės ar alaus prie jos. „Tada kildavo audra“.
„Nuo tada gyvenu dėl vaikų“ – atsiduso Jūratė.
STOP. Niekas nenusipelnė tokios atsakomybės, būti atsakingu už kito žmogaus gyvenimo gerovę. Kuris iš mūsų norėtume, kad mama, tėtis ar šiaip mums brangus žmogus pasmerktų save kančioms vardan mūsų? Ačiū – ne! - atsakytų kiekvienas vaikas jei tik suprastų viso to kainą.
„Vaikų jis nemuša“ – guodėsi toliau. „O kai kyla konfliktas, vaikai paprastai nueina į savo kambarius. Arijus iš vis, užsideda ausines ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, tad nieko negirdi“.
STOP. Vaikai ir girdi, ir mato, ir supranta. Smurto šeimoje nuo vaikų paslėpti neįmanoma. Namuose, kuriuose smurtaujama, vaikui nėra saugu. Todėl vaikas siekia saugumą užsitikrinti jam prieinamais būdais. Pavyzdžiui, pasinerti į virtualų pasaulį, kur jis pats kontroliuoja situaciją.
„O žinot... Vis tiek vaikams geriau turėti abu tėvus. Pati augau be tėčio, žinau ką tai reiškia...“ – tęsė Jūratė.
STOP. Vaikams svarbiausia augti saugioje aplinkoje. Net jei su vienu iš tėvų. Net jei su tėvų pareigas atliekančiu kitu asmeniu. Svarbu atminti, kad skyrybų atveju skiriatės tik jūs kaip pora. Vaikai su tėvais nesiskiria. Todėl, gyvenant skyriumi, vaikas ne tik nematys kenčiančios mamos / tėčio, bet, galimai turės net kokybiškesnį laiką su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų.
„O kaip Rugilė?“ – paklausiu. „Juk jai tik du metukai, tokio amžiaus vaikas niekaip negali nei apsiginti, nei kitaip savo saugumu pasirūpinti“ – bandau parodyti mamai, kaip baugu turi būti dvimetei, stebint mamą, mušamą tėčio.
„Aistė jau didelė, tad ja pasirūpina. Tomis dienomis, kai aš neišlipu iš lovos, Aistė man visa atrama“ – pasididžiuodama atsakė.
STOP. Vaikai neturi perimti tėvų rolės – rūpintis kitų, mažesnių šeimoje vaikų, saugumu. Saugumą vaikui turi užtikrinti mama ir / arba tėtis. Matyti vieną iš tėvų bejėgiu pasirūpinti savo ir vaikų saugumu, netinkama paskata vaikams per anksti prisiimti atsakomybę už kitus šeimos narius.
Jūratė SUSTOJO.
Jūratėje įgarsintos dažniausios smurtiniuose santykiuose gyvenančių mamų mintys, išsakomos psichologo kabinete.
Smurtas šeimoje nepateisinamas jokiais tikslais. Jokiose situacijose. Jei Jūratėje atpažinai save ar savo artimą / pažįstamą, paragink Jūratę kreiptis pagalbos, padėk Jūratei pasirūpinti jos vaikais – nukreipk specialistų pagalbai.
Kauno apskrities moterų krizių centras vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (smurto liudytojams) ir jų šeimos nariams“, teikdama Kauno miesto ir rajono vaikams ir jų šeimos nariams nemokamą psichologinę, socialinio pedagogo pagalbą.
Vaidoto g. 115, Kaunas,
tel. nr. +370 668 21232
El.paštas: kriziucentras@kamkc.lt
Straipsnio nuoroda: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/gyvenu-del-vaiku-bet-ar-jie-del-to-laimingesni-1026-2469106?fbclid=IwY2xjawLiU25leHRuA2FlbQIxMQABHrZqZ8CWxoxhrjynKIpr5dbOWPreL-sekXWUGw-kSFPkAHUFko9TBEKB-qvE_aem_O14n1SWdlm5wfe7FqHDqzQ
‹ Grįžti į naujienas