Sveiki, jauciu, kad visai nedaug truksta, kad palusciau bet vis atsilaikau.Pirmiausiai viskas prasidejo nuo to, kad susituokeme su vyru. Gyvenome mieste. Nuomavomes buta. Uzmiesti gyveno mano mama ir tuose namuose gyveno mano dede. Mano mama pradejo sakyt. Kad kraustytumemes i tuos namus, kad niekam cia nieko nereikia. Kad tvarkytumemes ir darytumemes sau namus. Mano vyras nelb norejo. Bet as ji ikalbejau, sakau gyvenkim bent trumpam. Paziuresim kaip seksis, jei nepatinks iseisim. Atsikrauste suzinojau, kad laukiuosi. Aisku. Tuose namuose buvo problemu. Nes dede su mama kartas nuo karto vis pabaliavodavo. O nuo baliu ir pyktis ir t. T. Pagyvenom takiai gal pora menesiu. Mano dede suzinojo kad serga veziu, jie pradejo gert. Dede ir mano vyras susipyko. Tada as su dede susipykau. Laikui begant pradejau jausti kad mano mamai nepatinka tai kad mano vyras nelb tvarkingas, vis pradejo jam aiskint ir man.kad negerai ta ar ana darom. Mano vyrui pradejo kliuti tie pykciai, gerimai, atsirasdinejo po bisky neapykanta is abieju pusiu. Aisku. Dbr manau, kad tai buvo galima numatyti. Taciau. Gimus vaikuciui mano mama su vyru galutinai susipyko. Mama isgerus iskoliojo mano vyra. Mano vyras dar labiau isiuto. Dede numire. Dbr viskas lyg aprime, praejo keletas menesiu. Nebera gerimu, mano mama lyg ir bando rodyt gestus kad susitaikytu su mano vyru. Taciau vistiek dar man uzmeta kad jis toka ir anoks. Mano vyras kai tik pamato mano mama, atrodo nu jinai tikrai nieko blogo nebedaro, bet iskart jis persimaino ir pasiunta. Pastoviai burba kad tai tas blogai tai tas. Issikraustyti kolkas negalim, nes vyras neseniai isoperuotas, laukiam kol pasveiks, atsigausim su pinigeliais. Zinau, kad buvo klaida cia kraustytis, gailiuosi kad pasiuliau. Ziauriai daug nervu visi susigadinom, ir dabar atrodo man kad jiem abiem dzin, as tarsi per viduri,Viska turiu isklausyt, viska sugert. Ir pati islikti stipri nes salia auga vaikutis. Norejau paklausti. Kaip manote, ka galiu padaryti., kad kazkaip situs konfliktus uzglaistyti? Ar geriau nieko nebedaryti, nesikisti ir gal viskas uzsimirs kai issikraustysim? Kai buvo neakivaizdus ju vienas ant kito burbejimas tai vis bandziau viska glaistyt. Maniau kad kazkaip susigyvensim ir viskas susitvarkys, nes nenorejau is cia iseiti. Dbr praradau vilti, turiu palikti savo namus del sventos ramybes, kuri dar neaisku ar bus...