Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Kaunas. Tel. 8-37-340027 arba 8-679 31930. I – V 09.00 – 17.00 val. Fax: 8 - 37 - 340027, El. p.: kriziucentras@kamkc.lt

KĄ DARYTI, JEI PATYRĖTE SMURTĄ ŠEIMOJE

2012-11-06

Straipsnį parengė KAMKC teisininkė Rita Kriugždaitė

2011-12-15 įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas iš esmės pakeitė bylų, kai nusikalstama veika padaroma prieš šeimos narį, tyrimo eigą. Pripažinta, kad tokie nusikaltimai yra specifiniai ir jiems tirti ir užkardyti vien Baudžiamojo ir Baudžiamojojo proceso kodeksuose numatytų priemonių, nepakanka. Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatyme numatytos specifinės priemonės ir taisyklės, kurios taikomos šeiminio smurto atvejais.
Įstatyme nustatyta, kad nusikaltimas prieš šeimos narį yra visuomeninę reikšmę turinti nusikalstama veika. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokius fizinius sužalojimus patiria auka, byla tiriama kaip valstybinio kaltinimo byla. Tai keičia ankstesnę tvarką, kai aukai, kuri patirdavo nežymius sveikatos sutrikdymus (baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis) buvo siūloma pačiai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Kad įstatymo nuostatos būtų pradėtos taikyti turi būti dvi sąlygos:

  • policijos pareigūnai turi nustatyti, kad smurtas įvyko,
  • smurto faktas įvyko artimoje aplinkoje.

Kas yra smurtas apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje:
Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Tai reiškia, kad įstatymas taikomas ne vien kai auka patiria fizinius sužalojimus, bet ir kai grasinama nužudyti, susidoroji su asmeniu ar jo artimaisiais, sunaikinti turtą ar auka kitaip terorizuojama. Tokius veiksmus galima įvardinti kaip psichinį smurtą. Tačiau gali kilti sunkumų, įrodinėjant, kad tokia veika buvo padaryta. Seksualiniu smurtu laikytinos Baudžiamajame kodekse įvardintos nusikalstamos veikos: išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, tačiau ir šiuo atveju gali kilti sunkumų įrodant šias nusikalstamas veikas.

Kas yra artima aplinka apibrėžta įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, tai – aplinka, kuria sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Asmenys, sudarančius artimą aplinką galima suskirstyti į dvi grupes:
               1)asmenys, kurie yra arba kada nors buvo susieti artimais ryšiais, bet nebūtinai gyvenantys kartu, tai yra esami ar buvę sutuoktiniai arba sugyventiniai,dabar ar praeityje susieti giminystės ( tėvai-vaikai, seneliai-anūkai, broliai-seserys, pusbroliai-pusseserės, dėdės-tetos, sūnėnai-dukterėčios) ar svainystės (marti, anyta, šešuras, žentas, uošvis, uošvienė, vyro brolis ar sesuo, sesers ar brolio sutuoktiniai ir pan.) ryšiais.
               2)asmenys, kurie nors nėra ir nebuvo susieti anksčiau išvardintais ryšiais, bet  gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Taigi, Įstatymo apsauga gali pasinaudoti visi šie asmenys, jei prieš juos smurtauja kiti asmenys iš artimos aplinkos, ir smurto faktą nustato policijos pareigūnai.

Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Smurtą patyrusiam asmeniui rašyti skundo nereikia. Jei būtina, per 48 valandas po įvykio, ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroro prašymu gali skirti smurto aukos apsaugos priemones:

  • įpareigojimą smurtautojui išsikelti  iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu ir/ arba
  • įpareigojimą smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Šių apsaugos priemonių tikslas - atskirti smurtautoją nuo aukos, taip apsaugant auką nuo tolesnio smurto, bei smurtautojo neteisėtos įtakos bylos tyrimo metu. Apie teismo paskirtą smurtavimu įtariamam asmeniui vieną ar abi apsaugos priemones, smurtautoją informuoja policijos pareigūnui, tuo pačiu užtikrindami šio išsikėlimą iš bendros su smurtą patyrusiu asmeniu gyvenamosios vietos. Jei smurto auka praneša pareigūnams, kad smurtautojas nesilaiko jam paskirtų įpareigojimų, jam gali būti taikomos Baudžiamojo proceso kodekse numatytos griežtesnės kardomosios priemonės.

Pažymėtina, kad šis įstatymas neįpareigoja policijos pareigūnų sulaikyti smurtautoją 48 valandoms iki bus paskirtos anksčiau minėtos apsaugos priemonės. Laikiną  sulaikymą, policijos pareigūnai gali taikyti, jei nustato, kad yra Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti pagrindai, 48 valandų sulaikymui, taikyti.

Be kitų įstatyme numatytų funkcijų, policijos pareigūnai turi pareigą, jei gauna smurto aukos sutikimą, informuoti apie smurto faktą specializuoto pagalbos centro darbuotojus . Specializuotas pagalbos centras – institucija, kurios tikslas padėti smurtą patyrusiam asmeniui, teikiant informaciją apie jo teises, bei psichologinę ir teisinę pagalbą.

Specializuoto pagalbos centro darbuotojai, gavę iš policijos įstaigos smurto aukos kontaktinius duomenis, susisiekia su auka (dažniausiai telefonu) ir pasiūlo pagalbą. Jei smurtą patyręs asmuo nesutiko, kad policijos pareigūnai jo duomenis perduotų specializuotos pagalbos centrui, tai jam išlieka teisė bet kada vėliau kreiptis į specializuotos pagalbos centrą savo iniciatyva.
 

« Atgal