Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Kaunas. Tel. 8-37-340027 arba 8-679 31930. I – V 09.00 – 17.00 val. Fax: 8 - 37 - 340027, El. p.: kriziucentras@kamkc.lt

Smurtas visuomenės priešas

2016-12-08

Pagal statistiką smurtas artimoje aplinkoje sudaro 10 proc  nuo  bendro ikiteisminių tyrimų skaičiaus. Todėl drąsiai galima teigti, kas smurtas tai ne  atskiros šeimos, bet visuomenės problema. Įprasta manyti, kad smurtas yra tik  fizinis. Daugelis žmonių gyvendami šeimose ir jausdami, kad santykiai šeimoje nėra geri  nesupranta , kad prieš juos smurtaujama. Tai kokios smurto rūšys, artimoje aplinkoje, egzistuoja?

Fizinis smurtas – fizinės prievartos pobūdis gali būti labai įvairus: mušimas, spardymas, apdraskymas, stumdymas, plaukų rovimas, kumščiavimas, daiktų mėtymas, ginklo naudojimas.

Psichologinis smurtas (emocinė prievarta) – kai partneris žemina partnerį ( ar kitą artima žmogų) į  kitų akivaizdoje, apsivardžiuoja, tyčiojasi, šantažuoja, įžeidinėja, verčia elgtis taip kaip asmuo nenori, nuolatos kritikuoja, kaltina, draudžia bendrauti su artimaisiais, kontroliuoja. Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia tokiais veiksmais, kaip:

  • pastovi kritika, šauksmai, priekabiavimas (pvz., sakant , kad partneris ( ar kitas artimas žmogus) liesas, kvailas, blogas ir pan.);
  • jausmų ignoravimas;
  • įsitikinimų išjuokimas;
  • draudimas eiti į darbą (norint apriboti bendravimą);
  • manipuliavimas asmeniu, melavimas;
  • trukdymas partneriui palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais;
  • viešas  žeminimas;
  • persekiojimas darbe;
  • grasinimai pagrobti vaikus.

Ekonominė prievarta – pasireiškia tuo, kad vienas suaugęs šeimos narys iš kito atima galimybę tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir teisę jas tvarkyti savo nuožiūra. Smurtautojas gali stengtis išlaikyti savo auką finansiškai priklausomą nuo jo: neleisti jai dirbti, ieškoti geriau apmokamo darbo. Kontroliuodamas šeimos biudžetą, jis vienvaldiškai priima finansinius sprendimus, gali atimti iš aukos pinigus, priversti partnerį prašyti jų ir skaičiuoti kiekvieną išleistą centą. Taigi ekonominė prievarta yra finansinė priklausomybė nuo smurtautojo.

Socialinė izoliacija – smurtautojo tikslas yra laikyti savo auką socialiai izoliuotą. Tokio tipo smurtautojai pasižymi pavydumu, savininkiškumu, egoistiškumu ir bando kontroliuoti savo partnerio ( ar kito artimo  žmogus) ryšius ir draugus. Smurtautojas tikrina telefono skambučius, skaito laiškus, seka, bando atitraukti savo partnerį nuo artimų jai žmonių, kad padarytų ją labiau pažeidžiamas.

Seksualinis smurtas – kėsinimasis ne tik į partnerio sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir į jo garbę. Seksualinėje prievartoje yra suderinti fizinio ir psichologinio smurto bruožai. Seksualinis smurtas šeimoje pasireiškia elgimusi su partneriu kaip su sekso objektu, vertimu nusirengti prieš jo valią, vertimu turėti lytinius santykius prieš jo valią dažnai prieš tai mušant.

Smurtas šeimoje – tai tam tikra elgesio sistema. Elgesys  paprastai yra standartiškas ir susideda iš daugelio ciklų, vadinamų „smurto ratu“, kurių kiekvienas turi tris stadijas:

  • didėjančios įtampos stadija – jai būdingi smulkūs incidentai, paprastai auka mano, kad susitvarkys su situacija,  nuolaidžiauja smurtautojui, stengiasi jį nuraminti, prisitaikydamas prie jo reikalavimų ir įgeidžių. Stengiasi kontroliuoti situaciją ir mano, kad jei atitiks smurtautojo reikalavimus, tai smurto protrūkio nebus.
  • aktyvaus smurto stadija – būdinga tai, kad smurtautojo įniršis yra stipresnius už poelgių kontrolę ir smurtautojas naudoją jėgą ir prievartą. Šis etapas yra trumpiausias ir jos metu auka gali būti sunkiai sužalota. Kadangi smurto proveržio metu sumažėja smurtautojo vidinė įtampa, suaktyvėja jo smurtinis elgesys. Smurtautojas ieško pasiteisinimo ir sumenkina įvykio rimtumą.
  • meilės ir atgailos stadija – seka iš karto po antrosios stadijos ir pasireiškia kaip „meilės“, smurtautojo atgailaujančio elgesio tarpsnis. Smurtautojas gailisi, demonstruoja meilę ir dėmesį, siekia išpirkti savo kaltę. Auka dažniausiai nesąmoningai yra apgaudinėjama jos atsiprašant ir pasižadant, kad daugiau tai nepasikartos, jeigu ji neprovokuos, „gerai“ elgsis. Smurtautojas bijo būti demaskuotas, todėl jis stengiasi visaip įrodyti smurtą patyrusio kaltę, bando įtraukti visus, tame tarpe vaikus ir gimines, galinčius padėti pasiekti jo tikslą.

Jei buvo smurtauta prieš žmoną ar  partnerę, tai šiuo laikotarpiu smurtautojas bando susigrąžinti aukos meilę, skiria jai daugiau dėmesio, rūpinasi šeima teikia dovanas, tuo pačiu sustiprindamas jausmą, kad jis geras vyras ir rūpestingas tėvas, tuo pačiu stengdamasis paneigti ir nureikšminti prieš tai buvusį smurtą. Ir moteris dažniausiai mano, kad jis tikrai pasikeis ir ateityje viskas bus gerai, kaip yra dabar. Dauguma moterų prisipažįsta, kad kol jos atgauna pusiausvyrą ir vėl pradeda gyventi „normalų“ kasdieninį gyvenimą „meilus“ elgesys, švelnumas ir rūpestis vėl užleidžia vietą ginčams. Šioje pakopoje pastiprinamas aukos elgesys, dėl kurio dažnai užsimezga trauminis ryšys, arba vadinamasis Stokholmo sindromas, tai yra emocinis aukos prisirišimas prie smurtautojo. Kuo toliau tuo trumpiau trunka ši pakopa. Ratas tampa uždaras.

Smurto šeimoje padariniai:

  1. Fiziniai sužalojimai ir sumušimai;
  2. Psichologiniai padariniai ir trauma - ilgai besitęsianti baimė, neapykanta, nerimas ir kitos emocinės ir psichinės sveikatos problemos.

Labai svarbus padarinys yra neigiamos smurto šeimoje pasekmės vaikams:

  • Jei vaikai ir nepatiria tiesioginio smurto, tai jie būna smurto liudininkai. Stebėdamas vieno iš tėvų prievartą kito atžvilgiu, vaikas išmoksta agresyvaus elgesio ir nelygiateisiškumo šeimoje.
  • Visa šeima taikosi prie vieno šeimos nario, iš baimės paklūsta jo kontrolei. Gyvenimas šeimoje, kurioje moteris patiria buitinį smurtą yra chaotiškas, jame nėra jokių aiškių taisyklių – taisyklės namuose keičiasi priklausomai nuo smurtautojo norų, nuotaikų. Tokia šeimos situacija apibūdina ir vaiko elgesį bei emocijas – vaikas išgyvena chaotiškumą.

Atsižvelgiant į išvardintas pasekmes, kiekvienas smurtą artimoje aplinkoje patiriantis, žmogus privalo suprasti, kad kentėdamas ir neieškodamas pagalbos kenčia ne tik jis pats, bet ir  artimieji - vaikai, tėvai ir kiti brangiausi žmonės.

Kauno apskrities moterų krizių centras

 

 

« Atgal