Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Kaunas. Tel. 8-37-340027 arba 8-679 31930. I – V 09.00 – 17.00 val. Fax: 8 - 37 - 340027, El. p.: kriziucentras@kamkc.lt

Vaiko išgyvenimai skiriantis tėvams.

2016-09-26

Tėvai dažnai mano, kad mažas vaikas daug ko nesupranta. Besisvaidydami emocijų žaibais visiškai pamiršta, kad už durų stovi  žmogelis, kuriam besibarantys ir įniršę tėvai yra patys brangiausi žmonės. Ir nesvarbu, kiek vaikui metų ir kiek tiksliai jis suvokia barnio priežastį. Tačiau jau penkerių šešerių metų vaikas  labai gerai jaučia netik atvirus konfliktus, bet nuotaikų šeimoje svyravimus: tėvų „nekalbadienius“, pašaipą ar panieką ir juos skausmingai išgyvena. Tokiose šeimose vaikai įtraukiami į suaugusiųjų žaidimus ir yra priversti daryti sprendimus, kurie neatitinka jų amžiaus. Vaikas sutrinka ir sielvartauja jame persipina baimės ir pykčio jausmas.

Kartais nuomonių skirtingumai ir kitokios priežastys pasireiškiančios dažnais konfliktais  nulemia tėvų  apsisprendimą skirtis.Ką jaučia vaikas sužinojęs, kad tėvai nutarė skirtis? Vaiko reakciją dažniausia lemia šeimos krizės ištakos.

 Jei skyrybos vyksta dėl to, kad vienas iš tėvų dažnai smurtauja prieš kitus šeimos narius

yra priklausomas nuo žalingų įpročių (alkoholis, narkotikai, azartiniai žaidimai ir t.t.), skyrybos tampa  vienintelis kelias išgelbėti vaiką nuo kasdieninio smurto proveržių.

Tai patvirtina ir 2014 m. daryti tyrimai – apklausa atlikta tarp 11 - 18 m. Lietuvos  mokyklų moksleivių, gyvenančių pilnose ir nepilnose šeimose. Tyrimo išvadose akcentuojama, kad trečdalis apklaustų vaikų teigė, jog po tėvų skyrybų santykiai jų šeimoje tik pagerėjo. Daugiausiai tai buvo vaikai iš šeimų kur vienas iš tėvų sistemingai smurtavo prieš kitus šeimos narius. Nežiūrint vaikų išgyvenimo, kad jie negali augti pilnoje šeimoje, kur tėtis ir mama myli vienas kitą, po tėvų skyrybų jie pasijuto saugesni ir ramesni.
 

Kitais atvejais, kai vaikas suvokia, kad du mylimiausi žmonės, tėtis ir mama kartu nebegyvens, jis patiria skausmingus psichologinius išgyvenimus, kurie pasireiškia tam tikromis reakcijomis:

  • Jaunesnio amžiaus vaikai nenori pripažinti tėvų išsiskyrimo, todėl elgiasi taip, lyg šeimoje niekas nepasikeitė. Aplinkiniams pasakoja, kokia jų šeima laiminga, kaip leidžia laisvalaikį. Tokios fantazijos ir melas tai tarsi apsauginė reakcija nuo skausmingos realybės.
  • Vaikai netenka saugumo jausmo, pergyvena ar galės bendrauti su abiem tėvais, ar vienas iš tėvų neužmirš jo. Atsiranda baimė, kad kartą išėję - tėtis ar mama jau daugiau nebesugrįš. Todėl vaikai stengiasi neatsitraukti nuo tėvų, nuolat būti šalia.
  • Nežinia ir netikrumas verčia vaiką daug klausinėti, domėtis smulkmenomis, kas bus toliau. Dažnai užduodami vis tie patys klausimai. Tai tarsi vaiko prašymas išsklaidyti jo baimes ir patvirtinti, kad viskas bus šiek tiek kitaip, bet jis dėl to nenukentės.
  • Vaikas gali tapti priešiškai nusiteikusiu, pradėti agresyviai elgtis. Pyktį gali išlieti ant šeimos narių ar bendraamžių. Protestuodamas prieš susidariusią situaciją, kurios jis negali pakeisti, vaikas tai demonstruoja nepagarbiu elgesiu prieš tėvus ar kitus suaugusiuosius, nustoja mokytis, bėga iš pamokų. Toks elgesys labai būdingas paaugliams.
  • Vaikas gali išgyventi depresiją - tampa liūdnas, viskam abejingas, vengia bendravimo, prastai miega, dažnai verkia.
  • Kartais bandydami sutaikyti tėvus, vaikai pradeda elgtis ne pagal savo amžių. Tampa „suaugusiais“ – guodžia tėvus, prisiima dalį jų pareigų, sąmoningai kuria sąlygas, kad tėvai vėl būtų kartu, bando suvienyti šeimą.
     

Todėl norėdami, kad skyrybos vaikui padarytu kuo mažesnę žalą, tėvai turi galvoti ne tik apie savo jausmus, bet ir apie vaiko išgyvenimus. Tėvai turėtų daugiau kalbėti su vaiku (atsižvelgiant į jo amžių) apie tai, kas vyksta, kokie pokyčiai laukia, išklausyti jo nuomonės. Kuo mažiau konfliktuoti vaiko akivaizdoje, neversti vaiko pritarti vieno iš tėvų pozicijai. Suteikti vaikui galimybę matytis su abiem tėvais ir užtikrinti, kad jis niekuo nekaltas dėl vykstančių pokyčių. Užtikrinti, kad tėvų sprendimas gyventi atskirai neatsilieps jų jausmams vaikui, jog ir toliau abu tėvai jį mylės ir  rūpinsis. 

Kauno apskrities moterų krizių centras

Straipsnis finasuojams iš Kauno savivaldybės finansuojamo projekto " Kompleksinės paslaugos krizės ištiktiems tėvams".

« Atgal