Kristina Ignatavičiūtė, Justina Petravičiūtė

VDU psichologijos IV kurso studentės

Smurtas yra bene aktualiausia dabartinių šeimų problema. Dažnai jį patiria ne tik vaikai, bet ir moterys, rečiau vyrai. Gaila, tačiau susidurusi su smurtu moteris dažniausiai yra linkusi slėpti tokį smurtautojo elgesį, bijodama ne tik smurtautojo reakcijos, bet ir visuomenės požiūrio bei patyčių.

2011 metų birželio mėnesį buvo priimtas „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymas, kurio pagrindinis tikslas yra ginti tokius asmenis nuo smurto, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių ir pan. Yra svarbu suprasti, jog smurtas yra ne tik smurtautojo ir jo aukos problema – tai yra visos visuomenės atsakomybė ir rūpestis. Atsakomybė – padėti sustabdyti žmones, keliančius ranką prieš silpnesnį, bei atsakomybė suteikti paramą ir pagalbą smurto aukoms.

Minint tarptautinę akciją “16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris”, (vykstančią nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 10-osios), VDU psichologijos IV kurso studentės Kristina Ignatavičiūtė ir Justina Petravičiūtė atliko trumpa apklausą, siekiant išsiaiškinti įvairaus amžiaus, lyties bei išsilavinimo žmonių požiūrį į smurtą.

Apklausos anketą sudarė klausimai, susiję su naujai išleistu apsaugos nuo smurto įstatymu, informacija apie akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ bei klausimais apie tiriamųjų patiriamą smurtą artimoje aplinkoje, jo rūšimi, pagalbos poreikiu ir pan. Buvo apklausta šiek tiek daugiau nei šimtas tiriamųjų (112). Nors apklaustųjų amžius pasiskirstė intervale nuo 11 iki 77, tačiau absoliučią daugumą sudarė jauno amžiaus žmonės (vidurkis 24,1 m.) – pateikdami savąjį požiūrį į fizinį, emocinį bei seksualinį smurtą. 67% apklaustųjų sudarė moterys (60 moterų).

Įdomu tai, jog apklausos rezultatai parodė, kad tik apie 24% visų tiriamųjų žinojo, jog 2011 m. birželio mėnesį buvo priimtas “Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje” įstatymas (to nežinojo net 80 % visų apklausų moterų), nors jo reikalingumą pabrėžė beveik visi apklaustieji. Tiriamieji taip pat nurodė, kad vien šis įstatymas nepadės užkirsti kelio smurtui šeimoje, todėl reikia imtis ir kitų prevencijos priemonių.

Apklausa taip pat atskleidė, jog net 56% visų apklaustųjų yra tekę susidurti su smurtu, iš jų absoliuti dauguma buvo moterys (84 moterys iš 85). Nors tiriamųjų imtis nėra didelė, tačiau ji parodo, jog smurto problema tikrai egzistuoja.

Panašūs rezultatai gauti ir siekiant sužinoti, ar teko tiriamiesiems susidurti su smurtu artimoje aplinkoje. 47% visų apklaustųjų teigė, jog jie su šiuo reiškiniu buvo susidūrę. Moterys daugiausiai susidūrė su psichologiniu smurtu (56,7%) ir  fiziniu smurtu (43,3%), seksualinio smurto tiriamosios nepatyrė. Vyrų apklausos rezultatai buvo labai panašūs, daugiausiai jie patyrė psichologinį (63,6%) ir fizinį smurtą (36,4%).

Tačiau, nors tiriamiesiems ir teko susidurti su smurtu savo gyvenime, tik 15,9% iš jų – kreipėsi pagalbos (net 80% moterų nesikreipė pagalbos). Tai yra labai mažas procentas tokio svarbumo problemai. Visgi guodžia tai, jog visi tiriamieji besikreipę pagalbos, jos sulaukė.

Klausimuose apie moterų, patiriančių smurtą namuose, net 96,7% apklaustųjų teigė, jog žino šią problemą, tačiau jiems stinga informacijos apie šios problemos prevenciją. Kadangi apklausos rezultatsai parodė, jog ,pavyzdžiui, tik ~12% žino apie tokią akciją kaip „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“, nors tokios akcijos reikšmingumą tiriamieji nurodė labai svarbų (89% nurodė, jog tokio pobūdžio akcijos yra reikalingos mūsų visuomenėje). Nors ši akcija skirta būtent moterims, tačiau net 88% apklaustųjų apie ją nežinojo jokios informacijos. Todėl yra svarbu, skatinti visuomenę domėtis tokiomis akcijomis bei informuoti ją apie galimus prevencijos prieš smurtą pagalbos būdus.

Visgi apklausa patvirtino visuomenėje vyraujančius stereotipus. Dauguma apklaustųjų, atsakynėdami į klausimą, kas jiems asocijuojasi su žodžiu „smurtautojas“, nurodė, jog tai yra  asocialus, girtuokliausjantis vyras. Bei tai, jog dažniausios smurto aukos yra moterys.  Klausimo atsakymai taip pat pabrėžė ir tai, jog smurtautojai dažniausiai yra „nevaldantys emocijų“, „negalvojantys apie savo veiksmų padarinius“, „turintis problemų“ ir pan. Galime daryti išvadą, jog apklaustųjų požiūris į tokius asmenis yra smerkiantis bei niekinantis.

Taigi, atlikta apklausa parodė, jog daugelis žmonių per savo gyvenimą  yra susidurę su vienokiu ar kitokiu smurtu, tačiau tik maža dalis iš jų ieško pagalbos. Taip pat tiriamieji yra nepakankamai informuoti apie Lietuvoje vyraujančias akcijas, siekainčias užkirsti kelią smurtui, bei prevencijas skatinančius įstatymus. Svarbu yra suvokti, jog reikia kreiptis pagalbos ne tik kenčiant nuo smurto pačiam, tačiau ir prisiimti atsakomybę matant kitą skriaudžiamą žmogų. “16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ akcija siekiama praplėsti visuomenės požiūrį į smurtą patiriančias moteris, netylėti apie šia problemą ir visiems kartu ieškoti šios problemos sprendimo būdų.

Ši frazė tinka daugeliui gyvenimo atvejų, iš dalies ji yra teisinga ir moterų, patiriančių smurtą šeimoje, atveju. Nes tas kas jus skriaudžia, žemina ar iš jūsų tyčiojasi, jei nesulaukia atkirčio yra skatinamas nekeisti savo netinkamo elgesio.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, moteris-šeiminio smurto auka yra nepakankamai ginama valstybės. Tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių priemonių prieš smurtautojus. Tiesiog moteris, daugumoje atveju, pati turi būti aktyvi ir imtis iniciatyvos, kad smurtautoją tramdančios priemonės būtų panaudotos. Todėl reikėtų žinoti kokios tai priemonės ir kokiais atvejais jos taikomos.
Pagrindinė problema su kuria susiduria moterys- šeiminio smurto aukos yra gyvenimas su smurtautoju po vienu stogu. Tai reiškia tolesni smurtą ir terorizavimą.
Šiuo atveju, galėtų padėti smurtautojo atribojimas nuo aukos, teisiškai įpareigojant jį išsikelti iš šeimos būsto ir uždrausti bendrauti su auka. Tokie įpareigojimai taikomi skirtingose teisenuose, bet savo esme yra panašūs. Trumpai išvardinsiu kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokiais atvejais taikoma.

Jei moteris nusprendžia nutraukti santuoką su smurtautoju ir pateikia teismui civilinį ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kartu ji gali pateikti prašymą: taikyti smurtautojui Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje numatytą laikinąja apsaugos priemone – įpareigijimą vienam sutuoktiniui gyventi skyrium, uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietuose.
Priemonė gali būti taikoma kol pasibaigs santuokos nutraukimo procesas.

Baudžiamojo proceso (132 (1) str.)  numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Kardomoji priemonė gali būti skiriama kai vyksta ikiteisminis tyrimas, o ikiteistimis tyrimas pradedamas, jei auka patiria sunkesnius sužalojimus nei nežymus sveikatos sutrikdymas. Šią priemonę gali skirti ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroro prašymu. Jei prokuroras savo iniciatyva, neprašo teisėjo, kad būtų paskirta ši kardomoji priemonė, smurto auka gali pateikti prokurorui prašymą, kad šis pateiktų analogišką prašymą teisėjui.
Kad būtų taikoma kardomoji priemonė, auka turi pateikti įrodymus, kad smurtautojo, gyvenimas tuose pat namuose  pažeidžia aukos ir kartu gyvenančių vaikų interesus, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas prieš jas toliau naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas.

Baudžiamajame kodekse yra baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 (1))
Draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, kuri iš esmės irgi turėtų reikšti, kad nuteistasis negali gyventi kartu su nukentėjusiuoju. Šią priemonę gali skirti teisėjas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu  kartu su bausme, vietoje bausmės ar atleidžiant kaltinamąjį nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės.

Šeiminio smurto aukų dažniausiai patiriami fiziniai sužalojimai, pagal Baudžiamąjį Kodeksą, kvalifikuojami kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Todėl šiuo atveju netaikoma anksčiau minėta LR Baudžiamojo proceso (132 (1) str.)  numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Auka pati turi kreiptis į teismą savo iniciatyva, privataus kaltinimo tvarka.
Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ar nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio ar bendrojo darbingumo.
Už nežymų sveikatos sutrikdymą numatytos bausmės: viešieji darbai arba areštas arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Be to, auka gali prašyti teismo, kad smurtautojui būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė “ Draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens”.

Iš praktikos galima pasakyti: tos moterys, kurios ryžosi ginti savo teises, privataus kaltinimo tvarka, rezultatu buvo patenkintos. Tai yra, tam tikrą laiko tarpą prieš jas nebuvo smurtaujama. Nepaisant to, kad smurtautojams skiriamos švelnios bausmės ( nei vienam nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė), tai vis tiek atgrasė smurtautojus nuo smurtinių veiksmų, bent jau tol kol galiojo teismo paskirta bausmė.

Visais atvejais, teisinės priemonės prieš smurtautoją taikomos tik tada kai yra įrodymai, kad smurto atvejis tikrai įvyko bei yra įrodymai, kad yra pagrindas manyti, kad smurtautojas toliau smurtaus. Tokiais įrodymais gali būti oficialūs išrašai iš medicininių dokumentų, teismo medicinos specialistų išvados, pažymos iš policijos įstaigų apie pateiktus skundūs, liudininkų parodymai.
Jei auka neturės įrodymų apie prieš ją panaudotą smurtą, o pats smurtautojas kaltę neigs, auka neteks galimybės pasinaudoti įstatymų numatytomis apsaugos nuo smurtautojo priemonėmis.
Todėl moterys neturėtų nuolaidžiauti mažiausioms smurtavimo apraiškoms:
neslėpti nuo artimųjų, pažįstamų ir bendradarbių, kad prieš jas smurtaujama;
dėl patirtų sužalojimų kreiptis kreiptis į medicinos įstaigas ir neslėpti nuo medikų kas jas sužalojo;
vykti į teismo medicinos ekspertizės įstaigas dėl teismo medicinos ekspertų išvadų apie sužalojimų dydį;
rašyti skundus policijos įstaigoms apie patirtą smurtą ( net jei policijos įstaiga atsisakys pradėti ikiteisminį tyrimą, jei kreipėtės raštu – gausite raštišką atsakymą, kurį panaudosite kaip įrodymą, jei nuspręsite kreiptis į teismą vėliau).

2011-06-14 Valstybės žiniose Nr.72 buvo paskelbtas „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“. Šis įstatymas įsigalios nuo 2011 m. gruodžio 15 d.
Kad įstatyme numatytos nuostatos galėtų būti taikomos praktikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įpareigota parengti poįstatyminius teisės aktus, įsteigti šį įstatymą padėsiančias įgyvendinti institucijas, numatyti joms finansavimą, turi būti padaryti LR Baudžiamojo proceso kodekso bei LR Baudžiamojo kodekso pakeitimai.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, smurtas prieš šeimos narius bus laikomas nusikalstama veika dėl kurios pradedamas ikiteistinis tyrimas, tai yra bet kokio šeiminio smurto (fizinio, psichologinio, seksualinio, ekonominio) atveju byla bus nebe privataus, kaip yra šiuo metu, o valstybinio kaltinimo byla.
Kai šis įstatymas bus pradėtas taikyti, šeiminio smurto aukoms bus gerokai lengviau apsiginti nuo smurto:
šeiminio smurto atveju, net nesant aukos skundo, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas;
byla bus nebe privataus, o valstybinio kaltinimo;
smurtautojui bus taikomi šio įstatymo 5 str. numatyti įpareigojimai
- laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;
- nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
Taigi matome, kad dar vienu įstatymu numatytos smurtautojo atribojimo nuo
smurto aukos priemonės. Belieka tikėtis, kad šios priemonės bus taikomos praktikoje.

SEMINARO PROGRAMA

12.00– 13.00.  „Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas: jo svarba ir įgyvendinimo galimybės“. Pranešėja KAMKC teisininkė R. Kriugždaitė

13.00 –  14.00. „NVO bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir jo nauda“. Pranešėja KAMKC pirmininkė A. Vyšniauskienė.

14.00 -  15.00.    Pietūs.

15.00 – 16.00.    „Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. NVO bendradarbiavimo pavyzdys – KAMKC (Lietuva) ir Askovgarden (Danija)“. Pranešėja viešųjų ryšių specialistė E. Šatienė.

16.00 – 17.00.    „Geroji bendradarbiavimo patirtis: KAMKC darbas su danų elgesio keitimo programa smurtaujantiems vyrams“. Pranešėja KAMKC psichologė D. Bubnienė.

Kviečiame registruotis tel. Kaune 340027.

Kauno apskrities moterų krizių centrui tai buvo jau ne pirmi tokie mokymai Danijoje, tuo tarpu Rusijos atstovai iki šiol nebuvo susipažinę su vyrų smurtinio elgesio keitimo programa. Vienas iš projekto uždavinių ir yra supažindinti Rusijos partnerius su šia metodika, apmokyti dirbti pagal ją, tokiu būdu skatinant bendradarbiavimą tarp Šiaurės šalių, Lietuvos ir Šiaurės Vakarų Rusijos nevyriausybinių organizacijų, teikiant psichologinę ir teisinę pagalbą šeimoms, kuriose smurtaujama.

Danų partneriai aprodė savo organizacijos patalpas, kuriose vyksta ne tik grupiniai užsiėmimai šeimoje smurtaujantiems vyrams, bet ir teikiama pagalba smurtą patiriančioms moterims ir vaikams.

Sekantis projekto partnerių susitikimas numatomas rugsėjo mėn. St. Petersburge.

Keletą susitikimo akimirkų galite matyti nuotraukose:

Projekto tikslas:

• Sukurti kompleksinės pagalbos šeimoms, kurios smurtaujama, metodiką, teikiant pagalbą ne tik moterims, bet kartu ir smurtaujantiems vyrams. Metodikos taikymas leis pagerinti dabartinę valstybės teikiamų paslaugų šeimoms, kuriose smurtaujama, sistemą  ir parodys, kaip Šiaurės šalių, Lietuvos ir Sankt Peterburgo NVO gali sustiprinti pilietinės visuomenės įtaką šeimos politikos formavimui Šiaurės ir Baltijos šalyse bei Šiaurės-Vakarų Rusijos regione.

-        Laukiami rezultatai

• Remiantis Šiaurės šalių patirtimi, Sankt Peterburge bus diegiama efektyviausia kompleksinės pagalbos šeimoms, kuriose smurtaujama metodika. Sankt Peterburgo patirtis vėliau bus skleidžiama Šiaurės-Vakarų Rusijos regione.
• Šiaurės-Vakarų Rusijos regiono gyventojai gaus naujoviškas paslaugas, padedančias spręsti smurtavimo šeimoje problemas ir mokysis iš Šiaurės šalių NVO, kaip įtakoti valstybinę šeimos politiką.
• Bus sukurtas tarptautinis Danijos, Lietuvos ir Šiaurės-Vakarų Rusijos NVO bendradarbiavimo tinklas.
• Visose Sankt Peterburge vykdomose projekto veiklose dalyvaus Socialinės politikos komiteto atstovai, vadovaudamiesi Sankt Peterburgo savivaldybės ir Šiaurės ministrų tarybos pasirašytu Ketinimų protokolu. Šiuo komiteto remiami valstybinių socialinės pagalbos centrų darbuotojai galės dalyvauti seminaruose ir dalintis patirtimi su kolegomis iš Lietuvos ir Šiaurės šalių. Seminaruose įgytos žinios bus apibendrintos metodinėse rekomendacijose ir valstybinių socialinės pagalbos centrų darbo.

-        Pamatuojami rodikliai:

• 12 vyrų ir 12 moterų Lietuvoje, 12 vyrų ir 12 moterų Rusijoje ir 12 vyrų ir 12 moterų Danijoje – iš viso – 36 vyrams ir 36 moterims (72 asmenims) suteikta kompleksinė pagalba;
• Išleista seminaruose ir mokymuose platinamą informacinė medžiaga (1000 kopijų);
• Išversta ir išleista darbo su šeimomis, kuriose smurtaujama, praktinė  metodika, pritaikyta Rusijos mentalitetui ir sąlygoms;
• Atlikta smurto šeimose, su kuriomis bus dirbama, analizė;
• Parengta darbo su moterų ir vyrų grupėmis ataskaita, pateikiant patikrintus rezultatus;
• Remiantis Šiaurės šalių patirtimi apmokyti specialistai (30 asmenų), konsultuojantys šeimas, kuriose smurtaujama;

Viešinant projekto veiklas ir rezultatus bus didinamas Sankt Peterburgo gyventojų suvokimas apie smurtą šeimoje.

Grupė darbą pradės kovo mėn., vyks tris mėnesius vieną kartą per savaitę. Užsiėmimo trukmė – 2 val. Dalyvių skaičius 6-8.  Vyrus, norinčius dalyvauti grupėje, kviečiame registruotis individualiam pokalbiui tel. 340027 arba 867931930, kviesti Dovilę.

Laukiame jūsų.

Laukiame jūsų.

Daugiau informacijos ir projekto  „Bendradarbiavimas tarp Šiaurės šalių, Lietuvos ir Šiaurės Vakarų Rusijos nevyriausybinių organizacijų, teikiant psichologinę ir teisinę pagalbą šeimoms, kuriose smurtaujama“, finansuojamo Šiaurės ministrų tarybos rėmimo programos Baltijos jūros regiono nevyriausybinėms organizacijoms lėšomis, audito pirkimo techninę užduotį galite rasti viešųjų pirkimų svetainėje. Pirkimo nr. 35735.